suvyturti

1 suvỹturti tr. 1. D.Pošk suvynioti, suvyti į ritinį, į kamuolį, į giją: Sudžiūvusių lapų suvỹtursiu, užsikursiu ir užtrauksiu (užsirūkysiu) Yl. Buvo tam tikri kočėlai, suvỹtursi i tokia kultuve paritinėsi Skd. Išdžiūvo, sau biškį su kočėlu suvỹtursi, su ta kultuve pakočiosi Nt. Suvỹturs linų saują, paspjaudys, ka neatsirištum Brs. Po saujelę [linų] suvỹturs i pasimes kožnas sau į savo vietelę Lnk. Ąžuolinį votegą suvytura aple stabulę, o nesulaužo, kad įleida į tekinį Šts. Siūlelį suvỹturs ir įkiš į sienotarpį Yl. Suvỹturti siūlai ant riestuvo Mžk. Iš tokios storos gijos kokius penkius kamūlius siūlų suvỹtursi Vkš. Suvỹturk siūlus į kamūlį Krkl. Reikėjo kupranugarius priruošti, suvyturti palapinę ir susitvarkyti LzP. ║ sukant, vyniojant padaryti: Suvỹturdavo užtriną: iš vidaus tie taukai, kur y[ra] su ta plėve KlvrŽ. Suvỹturk švarų skurlelį [vaikui čiulpti] Pč. 2. susukti, suvynioti į ką: Suvỹturk į popierį tą sūrį Ms. Suvỹturk mun sviestą į buroko lapą Vkš. Išprašė krikščionysemp truputį Sakramento po ypatine duonos ir, suvyturęs jį skepeton, parišo ant kaklo ir įšoko mariosn’, ir išplaukė sveikas DP140. Budeliams šalin paejus, pagavo atkirstas rankų letinas, suvyturo į skepetą, nunešė namon M.Valanč. | refl. tr.: Aš tik pasklaidau [tuos laikraščius], tai kam susivỹturti būs Grd. ║ sutvarstyti: Su žieve liuob suvỹturs [senovėje] lūžusią koją Grd. 3. suvystyti, susiausti: Vienas žmogus, sako, rado Plateliūs po stogu vaiką suvỹturtą Plt. Nu ans rankų netura – visas y[ra] suvỹturtas Ms. Įdevė mums tokią kuskelę suvỹturti tam vaikuo Šts. Susirgdavo vaikai, ta liūb pakurti duonos pečių, suvỹturs vaiką i pakiš, garins Yl. Suvỹtursi suvỹtursi, sutrumpavosi aną teip, ka nė rankelių, nė kojelių nepajudins Sd. Lig dvijų mėnesių ka būs teip kaip stygelė suvỹturtas Sd. Tokį gimulelį suvỹturs kaip kokį pagalį ir pames Pp. Žmogus vos vos mažas gimė, tujau suvỹtura į visokius silkus, į kapronus, į neilonus KlvrŽ. Tą vaiką nunešusi, tokiūse skurliūse suvỹturusi Vkš. Vaiką suvỹturk į vystyklus Kv. Tiktai tu pasikalbėk su karalium – aš tave popieriuj suvyturtą saugosiu ir karšinsiu (ps.) S.Dauk. Teip atbėgo slūgos į svirną, teip paėmė mane su pakuloms, suvyturo ir įkišo į pūšką (ps.) S.Dauk. [Daugvilienė] glėbyje nešasi kažkokį padarėlį, suvyturtą į seną švarką K.Saj. | refl. tr.: O krikštijo paprastai: bobutė tūrės sena, tūrės susivỹturusi su kuska Sd. ║ susukti, suvelti: Reik skubėti pakulas verpti, ka nesuvỹturtų vyturys (juok.) Grd. 4. surangyti: Mačiau – tokia juoda [žuvis] buvo lėkštė[je] suvỹturta Žr.

◊ ant pir̃što suvỹturti padaryti klusnų: Ana nor muni suvỹturti ant pir̃što Ms.

\ vyturti; antvyturti; apvyturti; atvyturti; įvyturti; išvyturti; nuvyturti; pavyturti; pervyturti; pravyturti; privyturti; suvyturti; užvyturti